Nešiojamų kompiuterių dažniausios problemos ir jų sprendimai

Kodėl nešiojamieji kompiuteriai taip dažnai „kaprizuoja”

Nešiojamasis kompiuteris – tai ne tik patogumas, bet ir nuolatinė rizika susidurti su įvairiomis problemomis. Skirtingai nei stacionarūs kompiuteriai, kurie ramiai sau stovi ant stalo, nešiojamieji keliauja kartu su mumis, kenčia nuo temperatūros svyravimų, dulkių, smūgių ir kitų išorinių veiksnių. Pridėkime prie to dar ir tai, kad visi komponentai sugrūsti į kompaktišką korpusą, kur vėsinimas ne visada efektyvus, ir gausime puikią dirvą problemoms atsirasti.

Per pastaruosius kelerius metus konsultuodamas klientus pastebėjau, kad dauguma problemų kartojasi. Žmonės susiduria su tais pačiais sunkumais – staiga lėtėjantis kompiuteris, greitai išsikraunanti baterija, perkaitimas ar keisti garsai. Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima išspręsti patiems, nereikalaujant brangių remonto paslaugų ar specialių įgūdžių.

Kai kompiuteris virsta šildytuvu

Perkaitimas – tai viena dažniausių nešiojamųjų kompiuterių problemų. Jei jūsų įrenginys pradeda skleisti karštį kaip radiatorius, o ventiliatorius ūžia tarsi lėktuvas prieš kilimą, tikrai laikas imtis veiksmų. Ignoruojant šią problemą galima rimtai sugadinti kompiuterį – procesorius ir vaizdo plokštė gali patirti negrįžtamų pažeidimų.

Pirmiausia patikrinkite vėdinimo angas. Dažniausiai jos užsikemša dulkėmis, ypač jei dirbate lovoje, ant sofos ar kitose vietose, kur aplink daug tekstilės. Dulkės kaupiasi ventiliatoriaus mentėse ir radiatorių grotelėse, trukdydamos normaliam oro cirkuliavimui. Sprendimas paprastas – išvalykite kompiuterį. Galite naudoti suslėgtą orą (parduodamas balionėliuose), tik nepurkškite per arti ir per stipriai.

Jei nedrįstate ardyti kompiuterio, bent jau reguliariai valykite išorines vėdinimo angas. Naudokite minkštą šepetėlį ar dulkių siurblį su švelnia antgalio dalimi. Kartą per pusmetį verta nuneš kompiuterį į servisą profesionaliam išvalymui – tai kainuoja 15-30 eurų, bet gali pratęsti įrenginio gyvenimą kelerius metus.

Dar viena svarbi detalė – termopasta. Tai speciali medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuri padeda perduoti šilumą. Po 2-3 metų ji išdžiūsta ir nebeatlieka savo funkcijos. Termopastos keitimas nėra sudėtingas, bet jei niekada to nedarėte, geriau patikėkite specialistui.

Baterijos drama arba kodėl jūsų kompiuteris gyvena tik pusvalandį

Prisimenu, kaip prieš penkerius metus nusipirkau naują nešiojamąjį, kuris veikdavo be įkroviklio 7-8 valandas. Po trejų metų tą patį kompiuterį teko laikyti nuolat įkištą į rozetę – baterija išsikraudavo per valandą. Tai normalu, bet nemaloniai.

Ličio jonų baterijos, kurios naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose nešiojamuosiuose, turi ribotą ciklų skaičių. Vienas ciklas – tai pilnas įkrovimas ir iškrovimas. Vidutiniškai baterija išlaiko 300-500 ciklų, po to jos talpa pradeda mažėti. Tai reiškia, kad intensyviai naudojant kompiuterį kasdien, po 2-3 metų baterija tikrai bus prastesnė.

Bet galite pratęsti baterijos gyvenimą. Pirmiausia, nebūtina laikyti kompiuterio įkrauto iki 100% visą laiką. Idealus įkrovimo lygis yra 40-80%. Daugelis šiuolaikinių kompiuterių turi specialias programas, kurios riboja maksimalų įkrovimą iki 80%, jei nuolat dirbate prijungę prie elektros tinklo. Pavyzdžiui, Lenovo turi „Conservation Mode”, Dell – „Battery Extender”, o ASUS – „Battery Health Charging”.

Jei baterija jau visiškai nevykusi, turite du pasirinkimus: keisti bateriją arba dirbti nuolat prijungus įkroviklį. Originalios baterijos kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio. Galima rasti ir pigesnių analogų, bet čia rizikuojate kokybe ir saugumu. Blogos kokybės baterijos gali net užsidegti.

Lėtėjimo epidemija

„Mano kompiuteris tapo toks lėtas” – tai sakinio girdžiu dažniausiai. Įdomu tai, kad dažnai problema ne techninė, o programinė. Kompiuteris nepaseno per naktį – tiesiog jame susikaupė šlamšto.

Pirmiausia pažiūrėkite, kas vyksta paleidimo metu. Windows sistemoje paspauskite Ctrl+Shift+Esc ir atidarykite „Startup” skiltį. Pamatysite visas programas, kurios paleidžiamos kartu su sistema. Dauguma jų jums visiškai nereikalingos. Išjunkite viską, ko nenaudojate kasdien. Spotify, Skype, įvairūs atnaujinimo valdikliai – visa tai kraunasi į atmintį ir lėtina sistemą.

Kitas dažnas kaltininkas – pilnas kietasis diskas. Jei jūsų diske liko mažiau nei 10-15% laisvos vietos, sistema pradeda lėtėti. Windows reikia vietos laikiniems failams, puslapiavimo failui ir kitiems sistemos procesams. Išvalykite senus failus, perkėlkite nuotraukas ir vaizdo įrašus į išorinį diską ar debesų saugyklą.

Jei turite seną kompiuterį su tradiciniu HDD disku, didžiausias greičio padidinimas būtų pereiti prie SSD. Tai ne tik pagerina paleidimo laiką, bet ir bendrą sistemos atsaką. Nebrangūs 240-500GB SSD diskai kainuoja 30-60 eurų, o skirtumas juntamas akimirksniu. Sistema, kuri anksčiau kraudavosi 2-3 minutes, su SSD pasileis per 15-20 sekundžių.

Klaviatūros ir pelės keistenybės

Klaviatūros problemos nešiojamuosiuose kompiuteriuose – tai atskirą skyrių vertas dalykas. Kartais neveikia vienas ar keli klavišai, kartais klaviatūra rašo ne tuos simbolius, o kartais apskritai nieko nevyksta.

Jei neveikia atskiri klavišai, dažniausiai kaltas skystis ar dulkės. Taip, net nedidelis kiekis kavos ar arbatos gali sugadinti kelis klavišus. Jei tai nutiko neseniai, nedelsiant apverskite kompiuterį klaviatūra žemyn ir leiskite skysčiui ištekėti. Nenaudokite kompiuterio bent kelias valandas. Jei klavišai vis tiek neveikia, galite bandyti atsargiai nuimti klavišų dangtelius ir išvalyti po jais, bet tai reikalauja atidumo – mechanizmai trapūs.

Kai klaviatūra rašo ne tuos simbolius, dažniausiai problema programinė. Patikrinkite, ar neįjungtas netinkamas klaviatūros išdėstymas. Windows sistemoje apačioje dešinėje turėtų būti rodoma kalba (LT, EN ir pan.). Kartais atsitiktinai paspaudžiame klavišų kombinaciją ir perjungiame išdėstymą.

Jutiklinis kilimėlis (touchpad) taip pat gali kaprizuoti. Jei jis nereaguoja, pirmiausia patikrinkite, ar netyčia neišjungėte jo specialiu klavišu (dažniausiai Fn + vienas iš F klavišų). Kai kuriuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis automatiškai išsijungia, kai prijungiate išorinę pelę. Patikrinkite nustatymus.

Garso problemos ir jų šaknys

Garsas dingo, girdisi tik iš vienos pusės, arba sklinda keisti traškesiai – tokios problemos dažnos, bet dažniausiai lengvai sprendžiamos. Pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar garso lygis ne nulis, ar neįjungtas nutildymas, ar neįkištos ausinės (kai kurie kompiuteriai automatiškai išjungia garsiakalbius, kai aptinka ausines).

Jei tai nepadeda, eikite į garso nustatymus ir patikrinkite, ar pasirinktas teisingas atkūrimo įrenginys. Kartais sistema automatiškai perjungia į HDMI išvestį ar Bluetooth įrenginį, nors jūs norite klausytis per įmontuotus garsiakalbius.

Tvarkyklių problemos taip pat dažnos. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant garso ikonos, pasirinkite „Sounds”, tada „Playback” ir pažiūrėkite, ar jūsų garsiakalbiai rodomi ir ar jie nustatyti kaip numatytasis įrenginys. Jei matote geltoną trikampį su šauktuku, reikia atnaujinti tvarkykles.

Fiziniai garsiakalbiųžalos atvejai retesni, bet pasitaiko. Jei girdite traškesį ar iškraipytą garsą net esant žemam garsumui, gali būti, kad garsiakalbio membrana pažeista. Deja, tokiu atveju teks keisti garsiakalbį arba naudoti išorinius.

Ekrano košmarai

Ekrano problemos gali būti įvairios – nuo mirguliavimo iki visiškai juodo ekrano. Viena dažniausių problemų – ekranas veikia, bet labai tamsus. Tai gali reikšti, kad sugedo apšvietimas arba jo valdymo grandinė. Jei šviesą pakėlus iki maksimalaus lygio vis tiek nieko nematyti, bet stipriai įsižiūrėjus galima įžiūrėti vaizdą, tikrai problema apšvietime.

Apšvietimo keitimas nėra pigus – gali kainuoti 100-200 eurų, priklausomai nuo modelio. Kartais pigiau nusipirkti išorinį monitorių ir naudoti jį kaip pagrindinį ekraną. Šiuolaikiniai 24 colių monitoriai kainuoja nuo 100 eurų.

Jei ekrane matote vertikalias ar horizontalias linijas, tai gali būti ekrano kabelio problema. Šis kabelis jungia pagrindinę plokštę su ekranu ir praeina per vyrį. Nuolatinis kompiuterio atidarymas ir uždarymas gali pažeisti kabelį. Kartais pakanka atsargiai pajudinti ekraną – jei linijos dingsta ar keičiasi, tikrai problema kabelyje.

Sudužęs ekranas – tai brangiausias variantas. Naujo ekrano kaina gali siekti 150-400 eurų, priklausomai nuo modelio ir rezoliucijos. Jei kompiuteris senas, kartais ekonomiškiau nusipirkti naują įrenginį nei keisti ekraną.

Kai sistema krenta kaip kortelių namelis

Mėlynasis ekranas (BSOD – Blue Screen of Death) – tai Windows sistemos būdas pasakyti „man blogai”. Jei matote mėlyną ekraną su klaidos pranešimu, nesijaudinkite per daug – dažniausiai tai sprendžiama.

Pirmiausia užsirašykite klaidos kodą (paprastai prasideda „0x” arba turi kokį nors pavadinimą kaip „DRIVER_IRQL_NOT_LESS_OR_EQUAL”). Šį kodą įklijuokite į Google – dažniausiai rasite, kas jį sukelia. Dažniausios priežastys: pasenusios tvarkyklės, netinkama RAM atmintis arba kietojo disko problemos.

Jei mėlynasis ekranas atsiranda reguliariai, verta patikrinti RAM atmintį. Windows turi įmontuotą įrankį „Windows Memory Diagnostic”. Įveskite jį į paieškos laukelį ir paleiskite. Programa perkraus kompiuterį ir patikrins atmintį. Jei ras klaidų, reikės keisti RAM modulį.

Kietojo disko klaidos taip pat gali sukelti sistemos nestabilumą. Patikrinkite diską naudodami „chkdsk” komandą. Atidarykite komandinę eilutę kaip administratorius ir įveskite „chkdsk C: /f /r”. Programa patikrins ir bandys ištaisyti klaidas.

Ką daryti, kai viskas atrodo beviltiškai

Kartais susiduri su problema, kuri atrodo neišsprendžiama. Išbandei viską, kas aprašyta internete, bet niekas nepadeda. Tuomet laikas priimti sprendimą: vežti į servisą ar bandyti radikalius sprendimus.

Sistemos perkrovimas – tai galutinis ginklas prieš programines problemas. Windows turi „Reset” funkciją, kuri leidžia grąžinti sistemą į gamyklinę būseną, išsaugant arba ištrynant asmeninius failus. Tai padeda 80% atvejų, kai problema programinė. Prieš tai būtinai pasidarykit atsarginę kopiją svarbių failų.

Jei problema techninė (sugedo komponentas), turite įvertinti, ar verta taisyti. Jei jūsų kompiuteriui daugiau nei 5-6 metai, o remontas kainuotų daugiau nei 200 eurų, galbūt protingiau investuoti į naują įrenginį. Šiuolaikiniai kompiuteriai ne tik greitesni, bet ir energijos taupesni, turi geresnius ekranus ir ilgiau veikia be įkrovimo.

Tačiau jei kompiuteris naujesnis ir problema nesudėtinga (pavyzdžiui, reikia pakeisti bateriją ar išvalyti nuo dulkių), remontas tikrai apsimoka. Paprastas valymas su termopastos keitimu kainuoja 30-50 eurų ir gali sugrąžinti kompiuteriui antrą jaunystę.

Pats svarbiausias patarimas – neatidėliokite problemų sprendimo. Mažas sutrikimas gali virsti rimta gedimo priežastimi. Perkaitęs kompiuteris gali sugadinti pagrindinę plokštę, o ignoruojamos kietojo disko klaidos gali baigtis visų duomenų praradimu. Reguliari priežiūra, savalaikis valymas ir atsarginių kopijų darymas – tai geriausia prevencija prieš rimtas problemas.